Netinkamai nustatytas net ir brangiausias detektorius ras mažiau nei paprastas, bet gerai sureguliuotas. Didžiausią įtaką turi šie trys nustatymai.
Diskriminacija: ką ignoruoti
Diskriminacija leidžia detektoriui nereaguoti į nepageidaujamus metalus, dažniausiai geležį. Atrodo patogu išjungti viską, kas nedomina, tačiau čia slypi spąstai: kartu galite praleisti ir vertingų radinių.
- Iš pradžių atmeskite tik akivaizdžią geležį.
- Folija, skardinių liežuvėliai ir auksinis žiedas gali duoti panašų signalą.
- Senose sodybvietėse kai kurie vertingi daiktai turi geležinių detalių, todėl verta iškasti ir „abejotinus“ signalus.
VDI skaičius: daugiau nei tik skaičius
Dauguma šiuolaikinių detektorių rodo VDI (angl. Visual Discrimination Indicator) skaičių, nurodantį, iš kokio metalo greičiausiai pagamintas daiktas. Vis dėlto tas pats skaičius gali reikšti skirtingus daiktus, o gylis ir grunto mineralizacija jį keičia. Užsirašykite, kokius skaičius rodo jūsų radiniai, ir per sezoną išmoksite „skaityti“ savo prietaisą.
Jautrumas: ar kuo daugiau, tuo geriau?
Ne visada. Per didelis jautrumas daro detektorių triukšmingą: jis pypsi be priežasties, ypač prie elektros linijų ar mineralizuotame grunte.
- Nustatykite didžiausią jautrumą.
- Pakelkite ritę ore ir paklausykite, ar girdėti triukšmas.
- Mažinkite jautrumą, kol prietaisas taps tylus ir stabilus.
Grunto balansas: kaip „nutildyti“ žemę
Lietuvos dirvožemis dažnai būna mineralizuotas, o pajūrio smėlis – druskingas. Grunto balansas leidžia detektoriui nekreipti dėmesio į šį foną ir reaguoti tik į metalą. Daugelis modelių turi automatinį balansavimą – naudokitės juo kaskart pakeitę vietą, o vėliau išbandykite ir rankinį.
Išvada. Pradėkite nuo gamyklinio režimo, atlikite grunto balansavimą ir būkite santūrūs su diskriminacija. Tikslius kiekvieno modelio nustatymus rasite jo instrukcijoje lietuvių kalba.