Gera vieta svarbesnė už brangų detektorių. Pažangus prietaisas tuščiame lauke ras tik skardų, o paprastas detektorius senoje sodybvietėje – monetų ir sagų. Prieš eidami į bet kurią vietą, įsitikinkite, kad ji nėra saugomas kultūros paveldo objektas, ir gaukite žemės savininko leidimą.
1. Išnykusios sodybos ir kaimai
Melioracijos ir kolūkių laikais Lietuvoje išnyko tūkstančiai vienkiemių. Jų vietas išduoda pavieniai seni medžiai, alyvų krūmai, akmenų krūvos ar plytų nuolaužos dirvoje.
2. Senieji keliai ir perėjos
Keliai, kuriais žmonės keliavo šimtmečius, – tikra monetų ir smulkių daiktų „loterija“. Ypač verta ieškoti prie brastų, kryžkelių ir buvusių karčemų.
3. Turgaviečių, mugių ir švenčių vietos
Ten, kur rinkdavosi daug žmonių, pamestų daiktų būna daugiausia: pievose prie bažnyčių (tačiau ne šventoriuose ir ne kapinėse!), atlaidų vietose, buvusiose mugių aikštėse.
4. Paplūdimiai
Baltijos pajūris ir ežerų paplūdimiai – šiuolaikinių monetų, papuošalų ir pamestų daiktų vieta. Geriausia ieškoti anksti ryte, po audrų ir pasibaigus vasaros sezonui.
5. Ariami laukai
Kasmet ariama žemė iškelia į paviršių vis naujų daiktų. Ieškokite tik gavę ūkininko leidimą ir tik nuėmus derlių.
6. Jūsų pačių kiemas ir sodyba
Nepamirškite artimiausių vietų. Senelių sodyba, sodo sklypas ar senas daržas dažnai slepia daugiau, nei manote. Be to, tai puiki vieta pramokti naudotis nauju detektoriumi.
Kaip rasti vietas neišėjus iš namų
- Seni žemėlapiai. Palyginkite XIX a. ir tarpukario žemėlapius su šiuolaikiniais – išnykusios sodybos ir keliai iškart išryškėja.
- Palydovinės nuotraukos. Pasėlių spalvos skirtumai kartais išduoda buvusių pastatų vietas.
- Vietos gyventojai. Senieji gyventojai dažnai prisimena, kur stovėjo mokykla, malūnas ar karčema.
Svarbu. Kiekvieną naują vietą patikrinkite Kultūros vertybių registre. Piliakalniuose, senkapiuose ir kitose saugomose vietovėse ieškoti draudžiama.