Du ieškotojai su tokiais pačiais detektoriais toje pačioje vietoje gali rasti visiškai skirtingus dalykus. Skirtumą lemia technika. Štai jos pagrindai.
Mojavimas
- Žemai ir lygiai. Ritė turi slysti kelių centimetrų aukštyje virš žemės, lygiagrečiai jos paviršiui per visą mojavimą.
- Lėtai. Vienas mojavimas į vieną pusę – maždaug per sekundę. Greičiau – tik ten, kur labai mažai šiukšlių.
- Persidengiant. Po kiekvieno mojavimo paženkite į priekį per pusę ritės pločio, kad neliktų neištirtų juostų.
Signalo įvertinimas
Išgirdę signalą, pamojuokite virš jo keliomis kryptimis – skersai ir išilgai. Geras signalas kartojasi visomis kryptimis ir yra aiškus. Signalas, kuris girdisi tik viena kryptimi arba „lūžta“, dažnai reiškia geležį ar šiukšlę.
Tikslinimas (pinpoint)
- Įjunkite detektoriaus tikslinimo režimą.
- Lėtai veskite ritę virš signalo kryžmai – stipriausias garsas bus tiesiai virš daikto.
- Pažymėkite vietą kastuvėliu ar batu.
Kasimas
- Išpjaukite velėnos gabalą pasagos forma, palikdami vieną kraštą nepjautą, kad galėtumėte jį atversti kaip dangtį.
- Atverskite velėną ir patikrinkite ją pinpointeriu.
- Jei daiktas gilesnis, kaskite atsargiai, žemę dėkite ant audinio ar maišelio.
- Radę daiktą, dar kartą patikrinkite duobę – kartais ten guli ir antras.
- Grąžinkite žemę, uždėkite velėną ir prispauskite koja.
Gerai užkasta duobė po savaitės nebematoma. Tai – geriausia ieškotojo vizitinė kortelė žemės savininkui.
Išvada. Technika išmokstama tik praktikuojantis. Kiekvieną kartą skirkite dėmesio vienam dalykui – mojavimui, tikslinimui ar kasimui – ir per sezoną pastebėsite didelį skirtumą.